Bendrosios žinios. Pirmųjų žinių apie fechtavimą (dvikovos trumpais kardais) randama antikoje, gladiatorių kautynėse. Kaip sporto šaka, fechtavimasis susiformavo jau XVII amžiuje Prancūzijoje. Tarptautinė fechtavimo federacija (FIE) įkurta 1913 metais. FIE varžybų taisyklės vienbalsiai patvirtintos Nacionalinių olimpinių komitetų tarptautiniame kongrese, vykusiame 1914 m. Paryžiuje. Tarptautinė šios sporto šakos kalba - prancūzų. 2007 m. FIE priklauso 122 šalys.

       Fechtavimasis - viena iš penkių sporto šakų, įtraukta į visų olimpiadų (nuo 1896 Atėnuose) programas. Pirmosiose naujųjų laikų olimpinėse žaidynėse Atėnuose vyrai kovojo rapyromis ir kardais. Be to, buvo atskira rungtis profesionalams - fechtavimasis rapyra. Čempionais tapo Emile Gravelotte (Prancūzija), Jean Georgiadis (Graikija) ir Leon Purgos (Graikija). Nuo 1900 m. kovojama ir špaga. Saint Louiso olimpinėse žaidynėse (1904) vyrai kovojo ir lazdomis. Čempionu tapo Alberston van Zo Post (Kuba). Šioje olimpiadoje jau vyko komandinės rapyrininku varžybos. Moterys fechtuotojos olimpinėse žaidynėse pradėjo dalyvauti nuo 1924 m. Paryžiuje. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1937 m., Europos čempionatai - 1906-1936, atgaivinti 1992 m.

       Dabartiniu metu asmeninėse ir komandinėse varžybose vyrai ir moterys kovoja rapyromis, špagomis ir kardais. Fechtavimasis špaga - viena iš šiuolaikinės penkiakovės rungčių. Rapyra - duriamasis ginklas, su elektroniniu įtaisu duriams registruoti. Rapyrą sudaro tolygiai plonėjanti plieninė keturbriaune geležtė su 6 mm. skersmens antgaliu ant geležtės. Šio ginklo geležtės ilgis iki 90 cm (visos rapyros iki 110 cm), masė apie 500 g. Dūriai įskaitomi, jei kliudomas varžovo liemuo (iš nugaros pusės tik aukščiau juosmens) didesnė nei 500 g jėga. Špagos matmenys panašūs į rapyros, masė iki 770 g, geležtės skerspjūvis „V“ formos, apsauginis skydelis iki 13,5 cm. Dūriai įskaitomi (į bet kurią kūno dalį) duriant ne didesne nei 750 g jėga. Kardo ilgis iki 105 cm (geležtė iki 88 cm, beveik stačiakampio skerspjūvio), masė iki 500 g. Įskaitomi dūriai ir kirčiai į bet kurią, aukščiau juosmens esančią kūno dalį. Dvikovu metu fechtuotojus nuo sužeidimų saugo standaus metalinio tinklo kaukė, atlaikanti 1600 N jėgą (pradėtos naudoti kaukes, kurių priekinėje dalyje t.y. akių srityje į tinklą įterptas plastikas), pirštinės, balto audinio apranga, kuri atlaiko 800 N jęgą (rapyrinikų ir kardininkų liemenės su įaustais metaliniais siūlais, kad elektriniu kontaktu būtų patvirtinta dūrio į pažeidžiamą plotą kokybė). Kovojama ant metalinio 14m ilgio ir 1,8-2m pločio fechtavimo takelio.

       Pradžia. Lietuvoje fechtavimas pradėjo kultivuoti XX amžiaus pradžioje. Jo užuomazgos sietinos su karių fiziniu lavinimu, kai po I pasaulinio karo reikėjo kurti savo kariuomenę. 1924 m. fechtavimas įtrauktas į karių rengimo programą. Pirmasis fechtavimo pradmenis karo mokykloje paskleidė J. Jungmeisteris, 1926 m. parašęs knygelę "Fechtavimas espadronais". 1935 m. išleista knygelė "Durtynių taisyklės". Karo mokykloje buvo rengiami dvikovininkai kardais (espadronais). 1937 m. Briuselyje baigęs karybos mokslus ir iškovojęs Belgijos čempiono espadronu vardą, į Lietuvą sugrįžo kapitonas Jonas Vabalas ir pradėjo vadovauti Kūno kultūros rūmuose besimokantiems karininkams, kuriems buvo dėstomas ir fechtavimasis, fizinio lavinimo instruktoriams buvo privalu išmokti ne tik vadovauti, bet ir organizuoti įvairias sporto varžybas. 1939 m. šiuos kursus baigė 24 karininkai. Iki II pasaul. karo Lietuvoje fechtavosi tik karininkai ir studentai korporacininkai.

       Pirmieji pokario metai. 1945 m. fechtavimo įgūdžių Maskvos kūno kultūros institute įgijo buvę Lietuviškosios divizijos kariai: Česlovas Stakionis ir Juozas Udras. Atvykęs į LietuvĄ, Č. Stakionis Vilniuje (prie SD "Žalgiris") 1946 m. įkūrė pirmąją fechtavimo sekciją. Vėliau, pradėjęs dirbti Kaune, Lietuvos valstyb. Kūno kultūros institute, subūrė dvi fechtuotojų grupes. Fechtavimo katedros vedėjo A. Jaržombeko iniciatyva 1947-12-05 Kaune surengtos pirmosios oficialios pokario fechtavimo varžybos (nors jau 1946 m. pabaigoje įvyko Vilniaus čempionatas, kuriame dominavo durtuvų kovos), kuriame dalyvavo 17 fechtuotojų. Pirmasias vietas užemė D. Lupeikaitė ir Č. Stakionis (rapyra), V. Cmugovas (kardu). Vilniuje fechtavimo treneriu 1947 m. pradejo dirbti S. Timonovas, Kaune 1948 m. - I. Kalašaitis, Klaipėdoje - A. Monstavičiūtė. Vilniuje jaunius tuo metu pradėjo treniruoti J. Udras. 1949-09-13 Kauno sporto halėje surengtos pirmosios respublikinės fechtavimo pirmenybės. Čempionais tapo: Ipolitas Kalašaitis (rapyra, špaga), Vytautas Macijauskas (kardu ir karabinas su elastiniu durtuvu); TSRS fechtavimo vadovai keliolika metu stengėsi, kad ši rungtis būtų įtraukta į tarptautines varžybas, tačiau dėl dažnų traumų ji liko tik karyboje. Tarp moterų nugalėjo L. Tatarenko-Kogut (rapyra). 1950-01-13 Vilniuje įvyko Lietuvos fechtavimo sekcijos steigiamasis susirinkimas, prezidiumo pirmininku išrinktas J. Udras.

       Pasiekimai. Kaune 1950 m. surengtos TSRS fechtavimo pirmenybės. Nuo 1951 m. Lietuvos fechtuotojai pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose. 1952 m. J. Udras iškovojo bronzos medalį TSRS čempionate ir, patekęs į TSRS rinktine, dalyvavo Helsinkio (1952 m.) bei Melburno (1956 m.) olimpinėse žaidynėse kovojant špaga. 1953, 1954 ir 1955 m. J. Udras tapo TSRS čempionu (asmeninėje įskaitoje), o 1953 m. kartu su V. Macijausku ir I. Kalašaičiu TSRS komandinių varžybų čempionu. I. Kalašaičio auklėtinis V. Aleknavičius TSRS jaunių čempionas (1951 m. rapyra). J. Udro suburtoje Vilniaus sekcijoje taip pat parengta nemažai gabių fechtuotojų, tarp jų 1953 m. TSRS jaunių čempionas G. Vaitkūnas, 1954 m. - V. Abeltinis, kuris kartu su A. Steponavičiumi pakviestas kandidatais į TSRS rinktinę. Lietuvoje pirmasis jaunių čempionatas įvyko 1951 m., o čempionais tapo O. Gutauskaitė, V. Kalmantaitė, A. Steponavičius, J. Binšteinas. 1954-1955 m. Lietuvos fechtavimo sekcijai vadovavo A. Icikavičius. 1956 m. J. Udrui išvykus į Maskvą, Vilniuje fechtavimas susilpnėjo.

       Nuo 1949 m. Lietuvos komanda pradėjo dalyvauti TSRS čempionatuose: 1949 m. užemė 10 vietą, 1951 m. - 13 vietą. 1952 m. Taline III Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos komanda užemė 2 vietą, asmeninių varžybų nugalėtojais tapo V. Macijauskas (rapyra), J. Udras (špaga). I-ojoje Lietuvos spartakiadoje (Vilnius, 1956-07-16) dalyvavo daugiausia kauniečių. Nugalėjo A. Cechanavičiūtė, V. Kalmantas (rapyra), V. Macijauskas (špaga), T. Mikuckis (karabinas su elastingu durtuvu). Komandinėse varžybose špaga nugalėjo vilniečiai, visais kitais ginklais - kauniečiai. 1957 m. A. Sidaravičius ir E. Rusteika TSRS jaunučių pirmenybėse laimėjo I vietĄ (kardu). Surengtos 1958 m. pirmą kartą Lietuvos fechtavimo taurės varžybos, jose nugalėjo A. Petkevičiūtė, V. Kalmantas (rapyra), V. Abeltinis (špaga), J. Subačius, M. Mackevičius (karabinu su elastiniu durtuvu). 1959 m. steigiamasis Lietuvos fechtavimo federacijos susirinkimas. Prezidentu išrinko V. Macijauską. 1961 m. nuspresta kasmet rengti I. Kalašaičio taurės (špaga) turnyrą. 1961 m. LFF prezidentu perrinktas V. Macijauskas. 1963 m. TSRS profsajungų pirmenybėse J. Petrauskaitė iškovojo sidabro medalį. Tai pirmasis Lietuvos fechtuotojų moterų sąjunginis apdovanojimas. 1965 m. Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas suteiktas B. Rusteikai (A. Vainoriui, J. Subačiui - 1967 m., Z. Motiekaičiui - 1972). 1968 m. LFF prezidentu išrinktas Č. Stakionis, 1971 m. - Z. Motiekaitis. 1975 m. LFF prezidentu tapo V. Macijauskas. 1973 m. TSRS pirmenybėse R. Kajokaitė tapo finaliste (8-toji vieta), 1974 m. TSRS tautų spartakiadoje - 7-ta, o 1975 m. TSRS profsajungų pirmenybėse iškovotas bronzos medalis, ji buvo įtraukta į TSRS rinktinės kandidatų sąrašą. 1981 m. LSD "Žalgiris" atsisakė kultivuoti fechtavimą, todėl Lietuvos sportininkai prarado galimybę dalyvauti TSRS profsajungų pirmenybėse. 1976 m. Lietuvoje dirbo 20 fechtavimo trenerių. 1978 m. rekonstruotame Kauno sporto kombinato stadione po tribūnomis įrengta specializuota fechtavimo salė. V. Kalmantas ir A. Pajaujis teisėjavo 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse, jiems suteiktos tarptautinės teisėjų kategorijos. 1987 m. LFF prezidentu išrenkamas (po V. Macijausko mirties) A. Pajaujis.

       Daugkartiniais Lietuvos čempionais yra tapę: V. Macijauskas, J. Subačius, J. Ūdras, L. Kogutienė, V. Kalmantas, V. Stašaitis, E. Rusteika, R. Karpickaitė-Nekrašienė, J. Petrauskaitė-Vebrienė, V. Matulevičius, A. Pajaujis, A. Palčinskas, R. Kajokaitė, J. Mašalo.

       Atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos fechtuotojai pradėjo aktyviai dalyvauti tarptautinėse varžybose. 1991 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse nugalėjo Rasa Ažukienė (rapyra) ir D. Barkauskas (špaga). 1992 m. Lietuvos fechtavimo federacija (LFF) priimta į Tarptautinę fechtavimosi federaciją (FIE) ir tais pačiais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje fechtuotojos A. Intaitė ir K. Pankaitė dalyvavo pasaulio jaunių pirmenybėse Bonoje, o 1993 m. lietuvaitės dalyvauja ir suaugusiųjų fechtavimo čempionate. Tais pačiais metais LFF prezidentu buvo išrinktas R. Jogėla. 1995 m. LFF priimta į Šiaurės šalių sąjunga, kas suteikė galimybę dalyvauti Lietuvos fechtuotojams čia rengiamose varžybose. 1997 m. Šiaurės šalių čempionate R. Ažukienė (trenerė R. Rimgailienė) užemė I vietą, o merginų komanda (A. Igarienė, R. Ažukienė, I. Rimgailaitė ir Ž. Blauzdytė) buvo trečios. Tais pačiais metais R. Ažukienė Gdanske vykusiame Europos suaugusių čempionate kovojo finale ir užemė 8 vietą, o Ž. Blauzdytė (trenerė L. Varneckien1ė) Šiaurės šalių jaunių čempionate trečią, 1998 m. Maskvoje vykusiose jaunimo olimpinėse žaidynėse - 6-tą, 2000m. pasaulio jaunių čempionate JAV užemė 27-tą vietą. 1999 m. Europos jaunimo čempionate I. Rimgailaitė (trenerė R. Rimgailienė) 27-ta, o pasaulio jaunimo taurės etape Varšuvoje 18-ta, 2000 m. Šiaurės šalių jaunimo čempionate I. Rimgailaitė 3-ia, pasaulio jaunimo taurės etape- 22-a, 2001 m. pasaulio jaunimo čempionate Gdanske - 22-a. Šiose varžybose T. Krasikovas (treneris J. Staškūnas) - 28-tas. 2003 m. pasaulio jaunimo taurės etape Izraelyje T. Krasikovas - 7-tas, S. Rimgaila (trenerė R. Rimgailienė) - 11-tas, V. Petraitis (treneris J. Staškūnas) - 13-tas. Tais pačiais metais T. Krasikovas pasaulio jaunimo čempionate Italijoje - 18-tas, 2004 m. Europos jaunimo čempionate - 8-tas. A. Ažukaitė (trenerė R. Ažukienė) pasaulio jaunių čempionate - 7-ta, 2005 m. dviejuose pasaulio jaunimo taurės etapuose - trečia, 2006 m. pasaulio suaugusių čempionate - 27-ta.

       2007 m. Lietuvoje veikė keturi fechtavimo klubai, dirba keturi treneriai. Du treneriai dirba visuomeniniais pagrindais. Fechtavimas kultivuojamas Vilniuje ir Kaune. (Klaipėdoje dirba treneris visuomeninkas). LFF prezidentas - R. Jogėla, generalinė sekretorė - L.Uktverytė, nacionalinės rinktinės vyr. trenerė - R. Rimgailienė. Šiuo metu Lietuvoje fechtuojamasi vienu ginklu - špaga, kardu fechtuojasi pagrinde studentai korporacininkai.

       A. Steponavičius, R. Kajokaitė- Rimgailienė.